Dar viena nepakartojama savaitė

Ši savaitė buvo ramesnė, galbūt sunkesnė nei praėjusios, labiau varginanti. Oras buvo labai tvankus, karšta, spigino negailestinga, kaitri saulė, tai kartais paskaudėdavo galvą. Tačiau aš nepasiduodavau: išgerdavau papildomą litrą ir žygiuodavau toliau :).
Po truputį kabinuosi į mokslus. Laukia du sunkūs projektai: anglų ir global perspectives, bet aš sau pasakiau: čia aš atvažiavau mokytis, įgyti patirties ir išmokti mokytis. Taigi, nors tie projektai yra tikrai labai sunkūs, tačiau kartu ir įdomūs, tai bus daugiau entuziazmo juos daryti. O kaip bus su įvertinimais, žiūrėsim vėliau. Per Business studies dar nevažiuoju greičiausiu bėgiu, bet jau vis mažiau užstringa pavara :). Matematika išviso puikiai: mokytoja mane perkėlė į pažengusių lygį, užduotis skaldau kaip riešutus aukščiausiais įvertinimais. Tik yra šioje mokykloje viena pamoka, kurios nuoširdžiai nemėgstu: drama. ACHHHHHHH....
Pirmadienis buvo paprasta diena , nieko įdomesnio.
Tačiau antradienis buvo daug spalvingesnis ir įdomesnis. Pamokos praėjo įdomiai, linksmai, daug juokavome su draugais. Po pamokų ėjau į tinklinio būrelį. Šįkart treniravomės servuoti ir blokuoti. Nerealių mokytojų dėka man pavyko išmokti servuoti iš viršaus bei pradėjau suprasti, kaip reikia blokuoti. Keletą kartų blokavau bernų smūgius :). Nors pirmas susitikimas su kitomis mokyklomis praėjo nekaip (vieną kartą laimėjome, du - pralaimėjome), tai buvo tik draugiškos rungtynės. Kitą ketvirtadienį laukia pirmos rimtos varžybos. Dabar jau žinome, ko tikėtis, tai ariame iš paskutiniųjų. Gal šįkart mes žaisim geriau, ne taip jaudinsimės, labiau susikoncentruosim. Beje, mokytojų dėka mes nejaučiame spaudimo, kad būtinai reikia laimėti, žaisti dėl pirmos vietos. Priešingai: kai mes anąkart pasirodėme ne per geriausiai, jie mus pagyrė: pasakė, kad daug labiau patiko mūsų žaidimas, komandos bendravimas. Nepasakė nei vienos pastabos! Tik pasakė, ką kitam kartui reikia patobulinti. Štai kas man čia labai patinka!
Taip pat antradienį turėjau išbandyti naują kovos meną: kapuerą, bet mūsų tinklinio treniruotė užsitęsė, taigi, neteko išbandyti. Spėjau pamatyti tik pabaigą. Bet man to užteko. Prieš porą metų tėvams sakiau, kad be galo noriu lankyti breiką, bet dabar tenoriu vieno dalyko: kapueros! Tai kažkas nerealaus! Plojimai, muzika, nuotaika, šokis, judesiai, vartymasis, kova... Tai mane taip pakerėjo, kad dar dabar negaliu to pamiršti. Bet nepamanykit, kad kapuera man patiko labiau nei aikido. Jokiais būdais! Aikido kaip buvo mano gyvenimo dalis, taip ir liks...
Parėjus namo buvau išsunkta, greičiau persunkta. Neturėjau nei lašelio gyvybės. Tačiau ledinis dušas - čia visagalis. Turbūt geriausias vaistas nuo visko :).


Crazy hat' s day :)

 Trečiadienis buvo linksmesnė diena, nes pagirdžiau smegenis, tai jie man galvos nespaudė :). Po pamokų pas mane atėjo klasiokė ir ruošiamės science testui. Pirmą kartą rimtai. Tačiau testas nebuvo rimtas....Greičiau tai buvo ne testas, o tik paprasti du klausimėliai. Bet pastangos ruošiantis tikrai nenuėjo perniek, nes ateity tos žinios pravers.
Ketvirtadienis buvo šiek tiek nuobodesnis, lėčiau slinko pamokos. Turbūt dėl to, kad vieną iš jų vedė ne mūsų mokytojas, o kažkokia ragana, o paskutinė pamoka praslinko labai lėtai, nes kitas mokytojas kažkur prapuolė, tai turėjom sėdėti vieni, dar plius nebuvo ką veikti... Bet užtat be galo patiko science: kai parašėme testą, žiūrėjome video apie evoliuciją (science pamokos visada taip vyksta). O per matematikos pamoką buvo trumpas susirinkimas. Po to susirinkimo mes turėjome spręsti matematiką, bet išsiprašėme mokytis science! Beje, ar girdėjote, kur nors tokį dalyką, kad vaikai patys prašytų mokytoją mokytis jo pamokos? Spėju, kad ne. Bet šioje mokykloje taip dažnai nutinka :). Taigi, mes mokėmės science: žiūrėjome filmuką "Žuviukas Nemo". Kas ne taip? Juk tai filmas apie science. Tai va, taip mums yra vedamos pamokos :).
Šiandien pas mus ir vėl crazy day. Tik šįkart crazy hat's day :). Mokykloje ir vėl nebuvo rimtų pamokų: per science mokėmės apie Darwiną, bet tai nebuvo labai rimta, nes mokytojas niekaip negali susilaikyti nepapokštavęs, anglų pamoka praėjo mokantis Šekspyro kūrinio žodžius bei klausantis muzikos, drama, kurios aš taip nemėgstu, praėjo nuostabiai. Per pirmą periodą žaidėme, apšilinėjome ir kvailiojome, o per antrą periodą atėjo juodaodis svečias iš San Francisco, kuris jau daug metų gyvena Balyje. Jo pagrindinis užsiėmimas yra vaidinti, šokti ir repuoti. Jis negroja jokiais muzikos instrumentais, bet, kaip jis sako "mano instrumentas - mano balsas". Kas tiesa, tai tiesa. Mes gavome nerealią progą tai įsitikinti. Jis toks nerealus aktorius. Bet reperis dar geresnis. Jis gali repuoti apie bet ką tiesiog, kaip anglai sako: on the spot.
Ką jis padarė su mūsų vardais, buvo kažkas nerealaus. Jis pradėjo repuoti, o po to po vieną paklausdavo mūsų vardų, ir ką nors labai juokingo ar labai besirimuojančio surepuodavo. Mes likome sužavėti.


Tas tiltelis nėra toks tvirtas, kaip atrodo :)



Per assembly jis pasirodė dar kartą, tai visi liko pakerėti, net mokytojai. Tačiau jis nevienas mus stebino. Po savaitinių rezultatų paskelbimo į sceną buvo iškviesta grupė bamboo. Ją sudarė science mokytojas, kitas vyras, atsakingas už būrelius, vienos mergaitės tėtis ir "muzikos" mokytojas. Visi grojo savo instrumentais, o science mokytojas pradėjo nerealiai varyti su elektrine gitara ir dainuoti fainą dainą apie bamboo. TAI BUVO KAŽKAS NEPAKARTOJAMO!!! Visi mokiniai šėlo, įskaitant ir darželinukus ir mokytojus. Bet labiausiai šėlo mano ir devintokų klasės :). Nežinojome, kad jis turi tokį gerą balsą.

Tai tiek apie darbo dienas, o savaitgalis nusimato paprastas ir sunkokas, nes darysiu projektus. Na taip, bus šiokia tokia pertraukėlė - ištrūksiu į dailės pamoką, bet tik tiek.



Taip atrodžiau grįžus namo :)



Taigi, taip pradėjau daryti tuos projektus, bet savaitgalis nebuvo toli gražu nuobodus ir sunkus. Šeštadienį nutapiau puikų piešinį, šiaip buvo labai faina ir linksma diena. O sekmadienį popiet, su pak Martin'o šeima ėjome pasivaikščioti po džiungles. Tai buvo lengvas pasivaikščiojimas, tačiau su nuotykiais. Oras nusimatė puikus: švietė saulė, buvome visi geros nuotaikos, ko dar trūksta? Taigi, pradėjome savo žygį. Kadangi ėjome su science mokytoju, buvo labai įdomu. Jis pastebėdavo įvairiausius bei mažiausius padarėlius, žoles ar dar kažkokius sutvėrimus. Bet staiga, mums beeinant pradėjo krapnoti. Na, pakrapnojo ir nustojo. Kaip gerai, nes sušlapti nesinorėjo :). Paėjėjome truputį ir vėl pradėjo krapnoti, tačiau tada perėjo į lietų, po kelių sekundžių - į liūtį. Mes staigiai pasislėpėm po medžiais. Iš pradžių tai buvo puiki slėptuvė nei kiek ant mūsų nelijo, bet, kuo toliau, tuo liūdniau. Neužilgo taip įsilijo, kad nesimatė, kas yra už dešimties metrų. Taigi, supratę, kad medžiai, tiksliau niekas, čia mums jau nepadės, mes nusišypsojome ir žengėme linksmu ritmu toliau. Buvo taip smagu: mes mėgavomės, kad ant mūsų pliaupia lietus kaip iš kibiro, taškėmės, su visais batais ėjome per takelius, kurie virto upeliais. Po viso to lietaus jautėmės tokie atsigavę, tiesiog kaip naujai gimę. Va tau ir išeik pasivaikščioti po džiungles. Tai būtinai užklups tropikų lietus :).

Parėję mes buvome kiaurai šlapi, nebuvo nei vieno sauso siūlelio. Rūbus tiesiog gręžte gręžėme :). Bet užtat buvo be galo linksma. Jei nubūtų mūsų užklupusi liūtis, nebūtų buvę taip įdomu :).

Taigi, va tokia buvo mano dar viena savaitė Balyje.

Staiga prisiminiau vieną posakį, kurį man pasakė mano globėjas: visas tavo gyvenimas - tarsi filmas. O tu esi to filmo režisierius. Ir tik nuo tavęs priklauso, kokį tu tą filmą padarysi. Ar tai bus muilo opera, ar tragedija, ar komedija, ar siaubo filmas, ar nuotykių filmas.

Taigi, prisiminkit, kad jūs esate savo gyvenimo režisieriai, ir tik nuo jūsų priklauso, kaip jūs jį surežisuosite.... :) Geros jums dienos!!!