Kadangi aš pradėjau rašyti čia labai vėlai, tai nusprendžiau, kad čia rašysiu spontaniškai.
Į galvą plaukia daug minčių, tačiau šiam kartui išrinksiu tik vieną.
Monkey Forest. Štai tokia ta mano mintis. Ši kelionė po labai seną mišką man labai patiko. Prie pat įėjimo buvome įspėti nesinešti maisto, blizgių daiktų. Beždžionės miške jaučiasi tvirčiau, nes jom miškas- jų namai, todėl nebijo vogti, kartais net užpulti turistų. Per miška veda vienas pagrindinis kelias. Eidamas labai stebėjaus, kad makakos čia tokios drąsios. Guli ant kelio, valgo ant kelio. Netgi mušasi ir tai ant kelio. Eidami matėm daugybę mažų, jaunų makakų. Jaunikliai visą laiką prie mamos. Didesni jau turi savo autoritetą, todėl mažiukai juos gerbia. Tačiau daugiausiai teisių turi patinas. Senas, didelis, stiprus. Pastebėjau, kaip beždžionės viena kitą blusinėja. Tik staiga atrieda atidunda didžiausias patinas. Kai kurios beždžionės sprunka. Prisibijo jos jo. Tas patinas visus išvaiko. Po to apsiraminęs atsigula prie kitos beždžionės kojų. O tai vargšei nieko ir nelieka, tik blusinėti jį...
Truputį paėję, prieinam fontaną. Kažkaip visą laiką galvojau, kad beždionės bijo vandens, bet tą kart tiesiog sutrikau. Beždžionės sau ramiausias turškenosi fontanėlyje. Kai kurios šokinėjo į vandenį. Buvo džiugu matyti, kad ir jos moka džiaugtis.
Eidami matėme daug statulų- viskas, kas padarytas iš akmens, apsamanoję. Taigi, supratau, kad tai turėtų būti labai senas miškas. Pakeliui praėjom keletą šventyklų. Senos.
Kiek supratau, tai anksčiau čia kažkas gyveno. Tačiau dabar- tik makakos. Mačiau neregėto dydžio medžių. Mane tai labai nustebino, kad vieną beždžionė gėrė vandenį iš pavogto buteliuko. Bet labiausiai nustebau, kai pamačiau štai ką...-
 |
| Niekad nemaniau, kad beždžionės gali bučiuotis :) |
No comments:
Post a Comment