Mokykla po atostogų

Labas, labas, labas!

            Sveiki, šįkart man taip gavosi, kad rašau po laaaabai ilgo laiko tarpo, nes buvo atostogos, o po to buvau labai įnikusi į mokslus, nes ruošiausi egzaminams. Taigi, šįkart papasakosiu truputį plačiau apie savo įspūdžius ir nuotykius Green School'e.
Taigi, kaip dauguma jau žinote, į Balį grįžinėjome su nuotykiais. Kaip gi mes be jų, ar ne? Mums neužteko to, kad grįžtant į Lietuvą, turėjome praleisti parą Amsterdamo oro uoste ir, kad visi skrydžiai buvo atidėti. Mes nusprendėme, kad mums per daug patiko atostogos Lietuvoje ir per mažai pabuvome su šeima, tai taip išėjo, kad mes sugebėjome pražiopsoti savo skrydį visa diena. Bet nieko, visokių nuotykių reikia patirti gyvenime :). Deja, bet Lietuvoje užtrukome ne ką ilgiau. Kitą rytą sėdome į lėktuvą ir, kaip ne keista, be didelių nuotykių nuskridome į Balį. Tenai mūsų laukė visi: Matt ir Brynn, Ayu, draugai ir Green school'as.
             Nors norėjosi kitokio sutikimo mokykloje, bet aš buvau sutikta su krūva testų, nes reikėjo ruoštis egzaminams, kurie turėjo prasidėti vos po dviejų savaičių. Pamokos mums nevyko, mes tik savarankiškai per jas ruošiamės, kartojomės. Visai nieko taip leisti dienas mokykloje, tik tas jausmas nepatiko, kuris vis kirbėjo mintyse, kad jau tuoj tuoj egzai. Nespėjus susapnuoti septynių sapnų štai ir atėjo pirma egzaminų diena. Pirmą dieną aš turėjau tik environmental management egzą, tai buvo kaip įsivažiavimas į visą tą egzaminų maratoną. O tas maratonas buvo ilgas (pusantros savaitės po du ar tris į dieną) ir sunkus. Kaip man sekėsi, aš čia nepasakosiu - kam įdomu, pasakykit - paskambinsiu ir tada pasišnekėsim. Bet prisipažinsiu, kad toks ėjimo būdas į mokyklą man labai patiko :). Ne kiekvieną rytą reikia anksti keltis ir eiti į mokyklą, kartais anksčiau galėdavome išeiti :). Na, aišku, rašyti likusius mėnesius vien egzaminus nenorėčiau :).
            Per tą nepakeliamą egzaminų maratoną buvo surf camp'as. Tai buvo šiokia tokia pertraukėlė. Mes tenai praleidome tris dienas. Buvo nuostabus savaitgalis. Penktadienį instruktoriai patikrino ar mes mokame plaukti ir panašius dalykus. Šeštadienį kėlėmės anksti, nes surfinti geriausias laikas yra iš ryto. Taigi, gavau pirmas pamokas kaip surfinti. Pradžioje mokė, kaip pagauti bangą ir, kaip atsistoti ant lentos. Tada, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Na, po begalės nesėkmingų bandymų, aš pamiršau viską, kas buvo aplinkui, bandžiau susilieti su vandenynu ir pajusti jį, klausiausi ką instruktorius aiškino. Oooo, banga ateina, aš jaučiu ją ir.... aš stoviu. Stoviu!!!! Man pavyko!!!! Aaaaaaaa, neeeeee........ir vėl į vandenį :). Taip pirma pamoka ir praėjo. Grįžę mes žiūrėjome video, kaip mes surfinome. Buvo juokinga žiūrėti į save ir kitus iš šalies, bet kartu ir visai įdomu. Pamatai save, kaip tau sekėsi, kokias ir kada klaidas darei. Po video profai važiavo antrą kartą surfinti, o mes patraukėme į kitą miestelį 'to have some funny water activities'.
           Mes plaukiojome su kajakais, kai kurie ant banglenčių su irklais. Aš sėdėjau vienam kajake su Emmet, tai mes pasiautėme kaip reikalas. Pradžioje draugus, o po to visus vadovus ir instruktorius pasivydavome ir sakydavome: 'arba patys šokite į vandenį, arba mes jus priversime'. Aišku, niekas nešokdavo patys, išskyrus vieną. Taigi, po gerų penkiolikos minučių visi buvo išmaudyti :). Po to mes nusikalę visiškai sėdome į motorinę valtį ir mus pavežiojo. Buvo nerealus jausmas. Leki per vandenyną, valtis slydo per bangas kaip per sviestą. Taip apsukome tris ratus. Sukant antrą ratą mes pamatėme surištą šunį plūduriuojantį vidury vandenyno. Buvo kraupus vaizdas ir kvapas ne ką geresnis. Tada aš tik girdžiu: 'hey Rasa, what happened to your leg? It's bleeding.' Pasirodo aš kažkur sugebėjau nusibrozdinti iki kraujo visą koją. Bet nieko - man tikrai neskaudėjo, juk net nepastebėjau :). Po visų pasiplaukiojimų visi ėjo žaisti futbolą, o aš tvarkytis savo kojos. Na, o po kurio laiko patraukėme į stovyklą. Diena praėjo labai smagiai. Grįžę pavakarieniavome, o tada kai kurie ėjo žiūrėti filmo, kai kurie žaisti biliardo. Bet, kai filmas baigėsi, netrukus visi išsiskirstė po savo kambarius ir susmigo, nes diena buvo ilga, o visi smagumai vandeny išsunkė iš mūsų visas jėgas. Taigi, visi 22h jau miegojo kaip užmušti.
            Sekmadienio rytą kėlėmės vėl labai anksti - šeštą ryto. Bet, jei nori linksmybių, tai ko nepadarysi, ar ne? Nuvažiavę į paplūdimį mes vėl padarėme švaros misiją - pasiskirstėme į grupeles ir surinkome milžiniškus maišus šiukšlių. Taip, taip, liūdnos žinios - Balio paplūdimiai labai šiukšlini. Tada apšilome ir stvėrę už banglenčių šokome į vandenį. Šįkart sekėsi daug geriau. Daugiau pagavau bangų. Buvo be galo smagu. Tik, deja, laikas prabėgo nenumaldomai greitai. Grįžę mes vėl žiūrėjome video apie save, buvo daug juokingų momentų. Bet štai mes jau sėdime visi kartu, tiesiame rankas pasiimti sertifikatų ir visi atsisveikinę išsivažinėjame po namus. Ir vėl teko sugrįžti į realybę: o ne! Ryt manęs laukia du egzaminai.... :( Aš buvau ne nuotaikoje apie juos galvoti, taigi nuėjau miegoti. Nežinau kodėl, bet aš visiškai nesijaudinau dėl jų. Ech, kas bus, tas bus.
             Laikas parodė, kad man tikrai nederėjo dėl jų jaudintis, nes iš vieno gavau A :). Praėjo dar poras tokių dienelių, štai ir pasibaigė visi egzai! Štai ir naujieji kiniečių metai, o mums keturių dienų savaitgalis :). Šį ilgąjį savaitgalį galvojome kur nors važiuoti, bet Matt ir Brynn turėjo labai daug namų darbų, o man reikėjo pailsėti nuo egzaminų. Taigi, mūsų savaitgalis praėjo namie. Ketvirtadienį mes tinginiavome, kai kas dirbo, kai kas skaitė, žaidė šachmatais. Kad ir kaip jūs nustebtumėte, bet ir aš jau žaidžiu šachmatais. Taip, taip aš žaidžiu. Ir kuo toliau, tuo sunkiau jiems darosi prieš mane žaisti. :) Šiaip dieną praleidome ramiai namie, tik vakare ištrūkome į local warung vakarienės.
            Penktadienis praėjo dar ramiau: visą dieną praleidome namie, buvome tik pas kaimynus pažaisti žaidimų. Kai jie išvažiavo į svečius, mes grįžome namo ir neradome savo 'tėvų', mat jie išvažiavo taisyti Matt'o kompiuterio. Bet kaip išvažiavo, žinote, tai taip ir nebegrįžta. Tik po valandos sulaukiame jų skambučio: 'Hey guys. We still are in Denpasar and I guess we are stuck here for the night, so we won't come back. See you guys tomorrow.' Maždaug taip skambėjo pokalbis. Vienu žodžiu, jie įstrigo Denpasare, nes negali sutaisyti kompo, grįš tik ryt, tai kas mums belieka daugiau daryti? Aš pasiėmiau knygą ir pasinėriau į Tolkieno viduržemio istoriją, o po to labai greitai užsnūdau.
             Kai šeštadienį atsikėlėme, jų dar nebuvo. Na, bet mes pavalgėme labai labai skanius pusryčius, pažaidėme šachmatais ir nuėjome žiūrėti filmo. Artėjant filmui prie pabaigos, teko jį sustabdyti ir išsiruošti į dailės pamoką. Ups... Pinigų paimti tai neturime iš kur. Ai, koks skirtumas. Pasiimsiu iš savo uždirbtų, kiek trūks - iš draugų :). Dailės pamokoje laikas praėjo nuostabiai. Tapyti sekasi vis geriau ir geriau. Iš mokytojo gauname daugiau nuostabių komentarų, stengiamės naudoti jo parodytą slaptą techniką, nes tik ji daro piešinius paslaptingus, įspūdingus ir...profesionalius :). Kiekvieną pamoką aš su mokytoju kalbamės, mat turime tokias pat aistras: aš be galo mėgstu Japoniją ir aikido, o jis yra iš Japonijos, Kyoto, mano mylimiausio miesto pasaulyje, na, gal neskaitant Vilniaus :); anksčiau jis treniravosi kovos menais tokiais kaip kendo. Taigi, mes turime apie labai daug ką šnekėtis. Paskutinę pamoką man jis netgi padovanojo maikę su hieroglifu samurajus per vidurį. Giliai širdyje iš karto pasijutau mažyčiu samurajumi. Gal vieną dieną juo ir tapsiu... :) Grįžę namo po dailės pamokos, pastebėjome, kad kažkas kitaip negu, kad mes buvome palikę. Ak, taip. Mūsų 'boarding parents' grįžo. Ne, buvo grįžę, nes jų nėra, tik raštelis paliktas virtuvėje. Jame maždaug buvo pasakyta: 'hey guys. (geriau parašysiu lietuviškai) Tikimės, kad jums patiko dailės pamoką. Mes grįšim šiąnakt vėlai, taigi, paprašykite Ayu ko tik norite vakarienei. Štai mes jums palikome krūvą filmų, tai galite juos pasižiūrėti. ' Taigi, pavalgę vakarienei tuna sumuštinius su fri bulvytėmis, nuėjome žiūrėti 'Matricos'. Nerealus filmas. Jį pamatęs, apie daug ką susimąstai. Ar tu egzistuoji? Ar tai, ką tu vadini realiu gyvenimu, nėra tik vienas iš tavo sapnų? Ar yra kas nors neįmanoma, ar tik tavo protas apriboja tavo galimybes? Taigi... Vienas filmas po kito ir...netikėtai sulaukėme mes savo 'boarding parents'. Jie aišku nustebo mus radusius pusiau miegančius žiūrint trečią filmą. Paklausę ką mes vis dar čia veikiame, mes tik atsakėme: ' žiūrime trečią filmą iš eilės :)' ir vėl nusukome galvas į ekraną. Pradžioje jie nesureagavo, bet po dviejų sekundžių Matt'as sako: ' trečią? Aš galvojau palikdamas tą raštelį apie vieną ar du, bet trečią? Na, jūs pavarot.' Taigi, po trečio filmo apie 'The Beatles' iškart patraukėme į lovas, o ir po kelių minučių užmigome. Kitą rytą buvo labai sunku atsikelti, manau suprantat dėl ko :). Sekmadienį nieko ypatingo nebuvo, diena praėjo ramiai: beskaitant knygas, lošiant kortomis ir žaidžiant šachmatais. Po vakarienės ėjau susiruošti mokyklai ir miegoti. Susapnavus vieną kitą sapną, štai ir aušta kita diena.
                  Pirmadienį nuotaika buvo puiki, atrodė, kad kažkas mane lyg su burtų lazdele užbūrė, nes šypsena ir gera nuotaika tą dieną nebuvo dingusios. Viskas buvo gerai: pradedant važiavimu į mokyklą, baigiant Oskaro treniravimu. Per pamokas sužinojau visus savo bandomųjų egzaminų įvertinimus, tai buvau be galo nustebinta ir patenkinta. Visus parašiau aukščiausiais įvertinimais, išskyrus Business studies, Bet mokytoja sako, kad palyginus dar visai nieko, nes aš pernai metais nebuvau, plius dar man sunkiau, nes man anglų kalba yra ne gimtoji kalba. Taigi, viską įvertinus kartu - sakyčiau perfecto. Po pamokų patraukiau į aikido treniruotę. Bet ne pati treniruotis, o vaikus treniruoti. Tądien atėjo tik Oskaras, nors turėjo ateiti ir kitas berniukas. Bet mes laiką praleidome nuostabiai. Pradžioje padarėme apšilimą, tada prisiminėme smūgius bei kirčius. Tada tą patį darėme tik su kardais (bambukiniais) :). Manau, kad tada jam tapo viskas daug aiškiau. Po to aš buvau uke, o jis nage. Bandėme daryti kota gayashi. Vėliau, pasipraktikavę porą pratimų su kardais, pamiršome visas treniruotes ir ėjome kautis (be abejo, su kardais, kaip kitaip?) kaip tikri piratai. Kovėmės gal kokias dvidešimt minučių. Žinokit neperdedu, tikrai. Mūsų kautynės prasidėjo ant žemės, lakstėm po visą aikštelę, tada mūsų kautynės perėjo į mūšį, kuris nuo žemės persikėlė į tikrą bambukinį piratų laivą :). Jis įsivaizdavo, kad yra Robinas Hudas, o aš eilinis blogietis jam pasipainiojęs po kojomis :) Mūsų mūšis tęsėsi tikrai ilgai, kol galų gale jis mane visą subadė, sudurstė ir supjaustė (aišku netiesiogine prasme :)). Kai iš manęs nieko nebeliko, ir buvau nugalėta, teko patraukti namų link :). Galvojau, kaip gerai: griūsiu į mašiną, priveš prie pat durų. Bet kur tau! Vairuotojo aišku, kaip specialiai nebuvo - jis išvažiavo namo. Teko pėdinti tuo kalvotu keliuku namo. Buvo tarsi kankinimas, ypač, kai pro mus pravažiavo kokie penki mokytojai ant motorolerių :(... Grįžus namo numečiau kuprinę ir pirmu taikimu nulėkiau į dušą. Atsigaivinus ir atgavus kvapą, antru taikymu griuvau į lovą, mat nieko daugiau negalėjau daryti - taip tas mūšis mane išvargino. Po kelių minučių su muzika ausyse jau snaudžiau. Miegojau iki pat vakarienės. Kai reikėjo eiti valgyti, Maxas mane bandė pažadinti, bet jam turbūt nieko neišėjo, kad ir kaip jis bandė, nes atėjo Matt'as ir taip pat bandė mane pakelti. Tačiau jis buvo protingesnis: kadangi man ausyse grojo muzika, tai jis paėmė mano Ipod'ą, užleido vieną jo mėgstamiausių dainų ant viso garso, tai patylindamas, tai pagarsindamas. Aišku, aš atsikėliau, bet buvo labai sunku, o ir valgyti nelabai norėjau... Bet, ką padarysi, truputį užkandau ir tada vėl griuvau į lovą :).
               Tai šiam kartui tiek. Gyvenimas čia pilnas nuotykių. Nors jie kasdieniški, bet įstringa į atmintį ilgam, nes išgyvenam juos visai kitaip, sakyčiau visa siela, protu ar...nežinau, nerandu tinkamo žodžio. Tiesiog galvok, kad kiekvienas dalykas, kurį tu darai yra kaip nuotykis arba naujas iššūkis.
            Žinau, kad dabar skaitai ir šypsaisi, taip kad nenustok ir šypsokis toliau :)